Banker Hilio svajonės

„Fantės žodžiai nesiskiria nuo jo gyvenimo – stiprūs, geri, šilti.“ 

Charles Bukowski

XX amžiaus ketvirtasis dešimtmetis, Los Andželas. Arturas Bandinis dirba padavėju Banker Hilio rajone, bet svajoja tapti didžiu rašytoju. Jis sunkiai skinasi kelią per literatūros žurnalų brūzgynus, kol pagaliau vienas jo apsakymas išspausdinamas reikšmingame leidinyje. Regis, šįkart atlapaširdžiam, naiviam ir sykiu akiplėšiškam Arturui iš tikrųjų pasisekė – jį pastebėjo! Vaikinas nusiperka kostiumą su skrybėle, meta padavėjo darbą ir išvyksta į Holivudą siekti karjeros aukštumų. Tik ar naujos pareigos patenkins genijumi save laikančio jaunuolio ambicijas?

Nors Fantė „Banker Hilio svajones“ sukūrė pačiame gyvenimo saulėlydyje, apakęs po diabeto komplikacijų, diktuodamas tekstą žmonai, čia girdime subtilų humorą ir vilties aidą. Pasakojimo tonas tiesus ir atviras, gali pasirodyti, kad skaitote intymų geriausio bičiulio laišką. 

John Fante (1909–1983) – italų kilmės JAV rašytojas ir kito legendinio autoriaus Charleso Bukowski įkvėpėjas. Literatūros kritikai rašytoją lygina su Jerome’u Salingeriu ir Ernestu Hemingway’umi.

„Ėmiau murmėti „Sveika, Marija“, tačiau nejučia į šią maldą įsiveržė ir Telma Faber. Sveika, Marija, malonės pilnoji, ir Telma Faber, nuoga mano glėbyje. Šventoji Marija, Dievo motina, aš bučiuoju Telmos Faber krūtis, glamonėju jos kūną ir bėginėju pirštais per šlaunis. Melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą, o mano lūpos keliauja Telmos lytimi, palaimingai ją apiberiu bučiniais. Persmelkė jausmas, kad man galas, net susigūžiau. Nuo klūpojimo įskaudo kūną, lytis buvo sukietėjusi, erekcija ištikusi visu gražumu, – puikiai suvokiau, kaip tai absurdiška, šie dvejopi jausmai stačiai varė iš proto. Atsistojau ir išbėgau, šokau į mašiną ir nuvažiavau, visas persigandęs, krečiamas drebulio, pasimetęs.“